Diagrama rodanti ryšius tarp: mąstymo ir emocijų
Žodis tampa kūnu, o kūnas tampa žodžiu.
Psichologija paveikia biologija, o biologija - psichologija.
Prielaida paveikė emocijas, o emocija paveikė kūną ir protinę būseną (mąstymą, dėmesį, elgesį, sugebėjimą galvoti)
Emocija paveikia mąstymą, panašiai kaip emocija paveikia kūną, kai jauti nuostaba, džiaugsmą, ar kitas emocijas.
Pvz:. Kai pyksti ant žmogaus, pastebi jo trūkumus. Dėmesys atrenka trūkumus, kurie pateisina tai jaučiamą emociją ir taip emocija tęsesi laike.
Mintis sukelia emocinę reakciją, kuri paveikia raumenis, jie susitraukia. Tuo metu kai esi emocinėje būsenoje, nejauti, lyg būtum įtraikęs raumenis. Atrodo, lyg jie susitraukė savaime.
Emocinis intelektas - galimybė naudoti savo emocines žinias, kad galėtum padaryti protingą sprendimą.
Kai jauti emociją, kas sukelia tą reakciją, kad jauti. Kuo turėtum tikėti, kad jaustum tą emociją?
Kas įkvepia veiksmui. Ar aš turiu svajone? Ar aš turiu planą?
Vaizduodė, sukelia emocijas, motivuoja elgesį. Planas, yra kažkas, kas daroma sąmoningai.
Kodėl seki žmones, kurie tave žavi? Nieks neverčia, jų sekti. Seki jais, nes tiki, tuo kuo jie tiki.
Emocijų aspektai:
- fiziologinis
- organizme vykstantys pokyčiai
- pažintinis
- su emocijomis susiję pažintiniai procesai – mintys, prisiminimai, savo būsenų įvardijimas
- emocijų sukeltos mintis, prisiminimai.
- žiūrėjimas iš šalies - matymas (būsenos įvardijimas).
- išraiškos
- veido išraiška, kūno kalba.
Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo:
- jausmų
- pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais išgyvenimų.
- nuotaikų
- ilgiau trunkančių, palyginti pastovių vidutinio ar mažo intensyvumo teigiamų ar neigiamų foninių emocinių išgyvenimų.
Kalba parodo pasaulėžiūrą, o pasaulė-jauta kuria nuotaika.
Šaltiniai:
