Ar atlygiai iš tiesų motyvuoja?

Jie puikiai suprato, kad atlygiai – „Padaryk tai ir gausi aną" – iš esmės yra kontrolės priemonės. Tai veiksmingi būdai, kuriais žmonės organizacijų viršūnėse gali išlaikyti savo galią prieš tuos, kurie yra žemiau.

Biheviorizmo ir atlygio sistemų kritika

Daugelis iš mūsų užaugo tikėdami, kad geriausias būdas motyvuoti žmones – tai atlygiai ir bausmės. Ši idėja, kilusi iš biheviorizmo psichologijos krypties, giliai įsišaknijusi mūsų švietimo sistemoje, darbo vietose ir net tėvystėje. Tačiau ar ši sistema iš tiesų veikia taip gerai, kaip manome?

Šiame įraše aptarsime pagrindines įžvalgas iš Alfie Kohn knygos "Punished by Rewards: The Trouble with Gold Stars, Incentive Plans, A's, Praise and Other Bribes" (liet. "Nubausti atlygiais: Problemos su aukso žvaigždutėmis, skatinimo planais, pagyrimais ir kitomis papirkinėjimo formomis").

Atlygio sistemų trūkumai

Nors atlygiai gali atrodyti logiški ir efektyvūs, jie dažnai sukelia netikėtų problemų:

1. Mažina vidinę motyvaciją
2. Skatina trumpalaikį paklusnumą, o ne ilgalaikį įsipareigojimą
3. Gali pagerinti kiekybę, bet pabloginti kokybę
4. Slopina kūrybiškumą ir norą rizikuoti
5. Trikdo bendradarbiavimą, skatindami konkurenciją

Mokinius galima priversti sėdėti pamokoje, bet negalima priversti ja domėtis ar gerai mokytis.

Poveikis skirtingose srityse

Darbe: Atlyginimas už rezultatus dažnai duoda priešingą efektą, kenkdamas ilgalaikiams tikslams ir darbo santykiams.

Švietime: Pažymiai ir standartizuoti testai gali nukreipti dėmesį nuo tikrojo mokymosi į paviršutiniškus rezultatus.

Tėvystėje: Tiek atlygiai, tiek bausmės gali trukdyti vaikams išsiugdyti tvirtą charakterį ir vertybes.

Ką daryti vietoj to?

Laimei, yra alternatyvų:

1. Orientuotis į vidinę motyvaciją
2. Suteikti prasmingą darbą ir autonomiją
3. Skatinti bendradarbiavimą sprendžiant problemas
4. Teikti informatyvų grįžtamąjį ryšį vietoj pažymių
5. Kurti rūpestingas bendruomenes

Perėjimas nuo atlygio sistemų prie šių alternatyvų nėra lengvas, bet ilgainiui gali atnešti daug naudos. Tai padės mums sukurti aplinką, kurioje žmonės klesti ne dėl išorinių paskatų, o dėl vidinio noro tobulėti ir prisidėti.

Tikėjimo laukas

Panagrinėsim kokios yra bendros galimos situacijos susidaro tikint ir kaip tikėjimas veikia motyvaciją.

Tikėjimas duoda energijos veiksmams.

Situacija:

• Tavimi tiki (+1 motyvacija) 
• Tiki savimi. ( +1 vidinė motyvacija) 

Nėra pasipriešinimo. Vidinė motivacija ir aplinka yra išvien, viena kita stiprina.
Pvz:. Žmonės tikintys panašiais dalykais. Su jais lengvai aprandama bendra kalba.

Situacija:

• Tavim netiki (-1 motivacija)
• Tiki savimi. ( +1 vidinė motyvacija )

1. Aplinka demotiuoja, kai priimi aplimkos realybę kaip savo.
2. Aplinka priešinasi, kai nepriimi aplinkos realybės, o tik savo.

Situacija:

• Tavimi tiki (+1 motyvacija) 
• Netiki savimi. (-1 vidinė motyvacija ) 

Nors ir tave motyvuoja, vis vien tavo galutinis apsisprendimas nusako tavo realybė. Ir vis vien turi pasikeisti, kad pamatytum pasikeitimą.
Pvz:. Palankus oras lipti į kalnus, lipimas bus lengvesnis, bet lipti reikės.

Situacija:

• Tavim  netiki (-1 motyvacija)
• Netiki savimi. (-1 vidinė motyvacija )

Vidinio tikėjimo lauko struktūra:

• Vidinis
• originalus, objektyvus
• neoriginalus, įprastinis, viešai žinomas
• išorinis, aplinkinių
• šeimos
• grupės ar būrio
• organizacijos
• visuomenės
• pasaulio

Išorinio tikėjimo lauko struktūra:

• Kolektyvinė:
• sąmonė
• mąstymas kartu
• pasąmonė
• šeimoje
• visuomenėje
• pasaulyje

Individai turi prisirinkę pilną kolektyvinių minčių. 

Asmeninis laukas iš dalies susiformavo iš pasaulio lauko, kuris yra vidinių laukų suma. Cirkuliuojanti informacija formuoja asmeninius laukus ir yra papildoma nauja informacija.

Tai kuo tiki, gali būti perimta iš tėvų, visuomenės, draugų, sąmoningai ar pasąmoniniai.  

Motyvacija

Emocijos stiprumas = e = v/1
v - vertė, nauda, svarba
e - emocija
Tai reiškia, tuo didesnė vertė, tuo stipresnė motyvacija.

Vidinis ir pasaulio tikėjimas duoda energijos veiksmams. Fanatizmas, gilus tikėjimas ar suvokimas, gali priešintis pasaulio laukui. Kaip matome, giliai religingi žmonės tiki tuo kas mano, kad yra tiesa ar tie, kurie tiki egzotiniais pasaulio apibūdinimais, žemė yra plokščia, ar tie, kurie mano, jog nereikia valgyti mėsos.

Tikėjimo lauko strukūra 

Nuotraukoje matome, kaip žmonės(pilka spalva) suformuoja tikėjimo lauką. Raudonos strėlės rodo, kaip bendraujant tikėjimas daro spaudimą žmogui, kuris pvz:. nevalgo mėsos. Kaip jam daro spaudimą ir stengiasi įtikinti. Įtikinimas pavaizduotas formos pasisukimo kampu. Jei žalia forma pasisuktu taip kaip pilkos formos, žalia forma perimtų tikėjimo lauko formą.

Vertė ir motyvacija

Tai kas yra vertinga yra svarbu. Tai ką žmonės skaito svarbiu, tą ir darys.
Pvz:. Žmonės laiko auksą vertingu. Jei manys, kad kalne yra aukso, tuomet eis ant kalno jo ieškoti.

Vertė išlaisvina energiją veikti.  Tai kas vertinga sukelia gerus jausmus. Noras apsaugoti tai kas vertinga.

Priklausomai nuo to ką garbini, tam suteiki galią. Kai kurie žmonės garbina pinigus, kiti galia. Tai jie šiems dalykams suteikia didžiausią vertę.

'Ten kur tavo lobis, ten tavo ir širdis.'

Visuotiniai apibrėžimai turi didelę vertę, nes apima viską.

Kas tave motyvuoja?
Kas tau yra svarbiausia?
Pasisekimas, Pagyros, Garbė, Atsakomybė, Malonumas, Meilė, Pasiekimas, Kūrybiškumas, Pinigai, Galia, Saugumas, Stabilumas, Savišvieta.

Tokios vertybės labai paveikia ir nukreipia rezultatus, kuriuos nusistatome ir sprendimus, kuriuos priimame. Tiksliai, kuriuos nusistatome yra vertybių išraiška. Žmogus, kurio tikslas sukurti "efektyvią komandą", kaip pavyzdys, tikėtina, kad vertins "darbą kartu su kitais", žmogus, kuriam bus svarbi "padidėjęs pelnas", vertins "finansinę sėkmę". Žmogui, kuriam svarbus "saugumas" įvertins situacija ar joje yra ar nėra potencialaus "pavojaus", žmogui, kuriam svarbus "linksmumas", įvertins tą pačią situaciją ar aktyviniai ieškos humoro ar žaismumo perspektyvos.

Kriterijus rodo į standartus ir įrodymus, kuriuos pritaikom, kad priimtume sprendimus ir įvertinimus. Kriterijų gali būti įvairių:

aplinkos, elgesio, intelekto, emocijų. 

Vertybės yra panašios į pagrindinius kriterijus.

Žodžio reikšmė

value (n.)
valoir "be worth," from Latin valere "be strong, be well; be of value, be worth" (from PIE root *wal- "to be strong")

valid (adj.)  -> teisingas, pagrįstas; tvirtas, sveikas

from Latin validus "strong, effective, powerful, active," from valere "be strong" (from PIE root *wal- "to be strong"). The meaning "sufficiently supported by facts or authority, well-grounded" is first recorded 1640s.


Iš čia lietuviškas žodis valia:
psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veiklumu:

*wal-

Proto-Indo-European root meaning "to be strong."

Latin valere "be strong, be well, be worth;"
valdyti "to have power;

will (v.1)
The Germanic words are from PIE root *wel- (2) "to wish, will" (source also of Sanskrit vrnoti "chooses, prefers," varyah "to be chosen, eligible, excellent," varanam "choosing;" Avestan verenav- "to wish, will, choose;" Greek elpis "hope;" Latin volo, velle "to wish, will, desire;" Old Church Slavonic voljo, voliti"to will," veljo, veleti "to command;" Lithuanian velyti "to wish, favor," pa-velmi "I will," viliuos "I hope;" Welsh gwell "better").

Val-gyti. 

Galima sakyti, kad žmonės mato maiste vertę, nes pavalgius gauname energijos, atgauname jėgas. Naudingas maistas yra geras. Kai esame alkani, norime valgyti. Didžiąja gyvūnų gyvenimo dalį užima maisto ieškojimas. Žmogus dirba, kad galėtų nusipirkti maisto. Ieškoti maisto yra elgesys, kuris užtikrina organizmo išgyvenimą. Turintis energijos gyvas organizmas gali pratęsti savo egzistavimą. Maistas yra būtinybė.


Taip pat žodžiai:
valdyti
valia
valstybė
įžvalga - į vidų nukreipta energija?
laisvalaikis - laisva valia laikas