Viskas įmanoma jei to nori nepalenkiama intencija.
Visada reikia turėti kozerį - netikėtą triuką.
Visi turim savyje galingas paslėptas jėgas, kurios nenaudojamos.
Magai žiūri į pirmą įvykį(tikras ženklas) iš serijos, kaip žemėlapį ar programą kas turi įvykti.
Tas gyvenimas, kurį matom dabar, tai prasitesęs matymas.
Matymas
Kas tai yra?
Tai yra visai kas kita nei žiūrėjimas.
Kaip tai padaryti?
Norint matyti pirmiausiai reikia sustabdyti pasaulį.
Pirmas žingsnis į matymą yra pasaulio stabdymas.
Pasaulio atvaizdas
Tam tikras pasaulio atvaizdas kalamas mums nuo lopšio.
Mūsų pasaulis yra mūsų žinojimas apie jį. Matai tokį pasaulį kokį jį esi patyręs.
Pasaulio stabdymas
Ką daro?
Keičia pasaulio samprata.
Kas tai yra?
Pasaulio stabdymas yra tikslus, tam tikrų sąmonės būsenų pavadinimas.
Tai tokios būsenos kai kasdieninė gyvenimo tikrovė staiga sustojus interpretacijos srautui pakinta.
Kaip tai padaryti?
Žmogus turi neabejoti, jog tai privalu padaryti.
Pirmiausiai reikia sugriauti visiems būdingą dogmatišką įsitikinimą, kad mūsų juslės yra patikimos ir kad mūsiškis pasaulio suvokimas yra visiškai tikslus ir galutinis.
Asmeninė istorijos (praeities) atsikratymas:
Kas tai yra?
Mokymasis visą gyvenimą.
Kokia to reikšmė?
Knasiojimasis po žmogaus praeitį yra tuščias laiko gaišimas.
Kaip veikia asmeninė istorija?
Visi mane pažįstami žmonės turi susikūrę mano įvaizdį, kurį nuolatos papildo mano poelgiais. Pasakojant tėvams ir giminėms ir draugams nuolat papildai savo asmeninę istoriją.
Geriausia ištrinti visą savo praeitį, nes tai išlaisvina mus nuo slęgenčių kitų žmonių minčių.
Kai neturi asmeninės istorijos, neturi niekam nieko aiškinti, niekas ant tavęs nepyksta ir nenusivilia.
Kaip tai padaryti:
Pirmiausiai reikia to norėti, - o tada po mažėlę, po gabalėlį atsikratyti ją nuo savęs.
Privalai suvokti savo reikšmingumo ir asmeninės istorijos beprasmybę.
Kaip tai padaryti?
- Niekam nepasakok kuo užsiimi.
- Palik visus kuriuos pažįsti, tokiu būtų paskleisi aplink save rūką.
- Žmonės vos tik su tavimi susipažinę iškart susidaro nuomonę apie tave ir tu jau nebegali ištrūkti iš jų minčių pinklių.
- Rodyk viską kas tau šaus į galvą tačiau neaiškink.
Kodėl meluojama pasakojant apie save?
Viską išpasakojęs nepajunti pasitenkinimo, todėl pradedi meluoti, norėdamas išlaikyti pašnekovo susidomėjimą savimi.
Reikšmingumo atsisakymas:
Tu juokiesi iš kokios nors kvailos dainelės, bet nei dainininkas, nei pinigus sumokėję klausytojai nesijuokia, jie priima tai labai rimtai.
Tu visada jauti pareigą pasiaiškinti, tartum būtum vienintelis klystantis žmogus žemėje. Dėl to kaltas tavo reikšmingumo jausmas.
Tikėjimas, kad esi be galo svarbus. Toks pats sau svarbus, kad manai turįs teisę pykti. Toks reikšmingas, kad gali apsisukti ir išeiti, jei kas vyksta ne pagal tavo norą. Turbūt manai, kad tuo parodai savo tvirtą charakterį?
Ką reikia daryti?
Jei iš tiesų nori mokytis, tai turi visiškai pakeisti savo elgesį.
Reikšmingumo kaip ir asmeninės istorijos reikia atsisakyti.
Kodėl?
Kol jausiesi esąs svarbiausias asmuo pasaulyje nesugebėsi deramai vertinti aplinkos, nes nematysi nieko išskyrus save.
Kaip tai padaryti:
Nuo šiol kalbėkis su mažais augalėliais, kalbėkis kol prarasi visą išdidumą, kalbėkis kol galėsi daryti tai kitų akivaizdoje. Neverta nė mėginti pradėti kalbėti, kol tai neatrodys natūralu ir lengva.
Atsakomybė už savo veiksmus:
Kas vyksta kai neprisiimama atsakomybė už savo veiksmus?
Pykstama kai užmirštama ko nori, apgailestaujama, neprisiimama atsakomybė už savo veiksmus.
Visą gyvenimą verkšleni nes neprisiimi atsakomybės už savo sprendimus. Prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų, vadinasi dėl jų numirti.
Pasaulyje, kur medžioja mirtis, drauguži nėra laiko apgailestavimams ir dvejonėms. Laiko užtenka tik sprendimams.
Tu neturi laiko dūsauti ir niurzgėti.
Kaip tai padaryti?
Nusprendęs ką nors padaryti žmogus privalo eiti iki galo.
Nesvarbu ką daro, visų pirmą jis turi aiškiai suvokti ko jam reikia, kam to reikia, o jau tada imti veiklos ir tą tęsti neabejodamas ir neapgailestaudamas. O štai tu jautiesi esąs nemirtingas. Tik nemirtingas žmogus gali atšaukti savo sprendimus, gali jais abejoti, dėl jų gailėtis.
Tapimas medžiotoju
Ką reiškia būti medžiotoju?
Būti medžiotoju, vadinasi daug žinoti ir kitaip žiūrėti į pasaulį.
Kas yra vaizdų matymas?
Gebėjimas surasti palankias ir priešiškas vietas yra labai svarbūs dykvietėse.
Norėdamas poilsiui rasti tinkamą vietą, turi žiūrėti kryžmai. Žiūrėjimas akis suvedus į vidurį.
Reikia pamažėle akis pratinti tą vaizdą matyti atskirai. Šitaip pasaulis suskaidomas į dvi dalis, todėl atsiranda galimybė pastebėti ypatingus aplinkos pokyčius, tokius kurių paprastai žmogaus akis neįžiūri. Reikia pradėti žiūrėti trumpais dirstelėjimais, beveik tik akių kampučiais.
Trumpais dirsčiojimais galima išskirti neįprastus vaizdus. Veikiau pojūčius. Akys gali leistu tau pajusti, ar ta vieta gera.
Visa gudrybė, reikia jausti akimis.
Svarbu ką tuo metu pajunti.
Kai išmoksi skaityti vaizdus, turėsi nukreipti dėmesį į erdvę tarp jų. Visi pokyčiai verti dėmesio vyksta ten.
Kodėl tapo medžiotoju?
Suvokiau, kad mano gyvenimas net nevertas vadinti gyvenimu, tuomet jį pakeičiau.
Neprieinamumas
Kodėl pasaulis turėtu būti būtent toks, kaip tu jį įsivaizduoji? Kas tau suteikė teisę spręsti?
Būti prieinamam ar neprieinamam vienam ar kitam kelio vingyje. Privalai išmokti būti prieinamas ir neprieinamas.
Dabar tu visą laiką esi prieinamas, beje taip elgiesi nesąmoningai.
Būti neprieinamam - tai nereiškia slapstytis, užsklęsti. Nėra prasmės slėptis, jei visi žino, kad tu slepiesi, o kai nesislėpi, kiekvienas gali priėjęs tave užkalbinti.
Kai esi kelio viduryje, visi praeiviai mato tave ateinantį ar nueinantį.
Būti neprieinamam, tai reiškia be reikalo neišsemti mus supančio pasaulio. Nevalgyti 5 pupelių, kai numalšinti alkiui užkanka vienos.
Būti neprieinamam nereiškia slėptis, medžiotojas savo pasauliu naudojasi saikingai, rūpestingai, nesvarbu ar tai daiktai, ar augalai, ar gyvūnai, ar jėga.
Neprieinamas žmogus nealina nei savęs, nei kitų.
Nerimauti - tai būti prieinamam.
Kai nerimauji, būtinai kabiniesi į ką nors iš nevilties. O kartą įsikibus neišvengiamai išvargsti pats ir išvargini tą į kurį kabiniesi.
Privalai pasitraukti iš judraus kelio vidurio.
Gyvenimo rutinos suardimas:
Tai neįprasta rutina, todėl tau atrodo, kad tai ne rutina.
Viskas ką tu darai yra rutina.
Geras medžiotojas turi išmanyti vieną svarbiausių dalykų - aukos įpročius.
Tikras medžiotojas nutveria grobį ne todėl, kad moka spęsti spąstus, bet todėl, kad pats neturi įpročių.
Medžiotojas yra lankstus ir laisvas.
Jei nori būti medžiotoju, privalai suardyti savo gyvenimo rutina. Ir dabar pats gali pastebėti, kad esi panašus į savo aukas, esi lengvai nuspėjamas.
Medžiotojas suvokiantis, kad turi rutiną, nenori daugiau būti auka.
Aptikti sudėtinga, tą kas neturi įpročių.
Baimė bematant paverčia žmogų auka. Todėl belieka dvi galimybės sprukti arba priešintis.
Paskutinė kova žemėje:
Norėjau tave įtikinti, kad privalai atkreipti dėmesį į kiekvieną savo veiksmą, nes būsi čia labai trumpai, tiesa sakant pernelyg trumpai, kad spėtum pamatyti visus stebuklus.
Tu niekada nejautei atsakomybės už buvimą šiame paslaptingame pasaulyje. Todėl ir netapai tuo kuo norėjai.
Bet yra vienas "bet" tu manai, kad turi marias laiko. Manai, kad gyvensi amžinai.
Jei manai, kad turi marias laiko ko gi lauki? Kodėl nesikeiti?
Tai, ką dabar darai, gali būti tavo paskutinis krustelėjimas žemėje. tavo paskutinė kova. Nėra tokios jėgos, kuri galėtų, garantuoti, kad būsi gyvas kita minutę.
Panašus į komediantą, mechaniškai kartojantį senai išmoktus žodžius.
Tu gaišti paskutines laiko kuopeles kvailam pykčiui. Tu neturi laiko , mano drauge, neturi. Niekas jo neturi.
Nepakanka sutikti. Užuot taip lengvai sutikęs, verčiau deramai elkis.
Pasikeitimas apie kurį kalba, niekada nebuvo lėtas. Jis įvyksta iškarto.
Veiksmai turi jėgos. Ypač tada , kai žmogus žino, kad tai jo paskutinė kova.
Kai ką nors darai suvokdamas, kad tai gali būti tavo paskutinis veiksmas žemėje, apima keista palaima. Siūlau tau žvelgti į savo gyvenimą, bei poelgius taip.
Asmeninė jėga
Kas tai ?
Savybė reikalinga pasaulio sustabdymui.
Sėlinimas
Medžiotojas medžioja.
Stalkeris , kitavertus sėlina bet ką, net ir save ar savo silpnybes.
Stalkinimas yra strategija leidžianti gauti daugiausiai iš esančios situacijos.
Stalkinimo menas yra mokymasis visų savo maskavimosi gudrybių ir išmokti jas taip gerai, kad niekas nematys, kad užsimaskavęs.
Gyvenimo tikrovė
Tai nenutrūkstamų jutimų interpretacijos srautas.
Kitos mintys:
- Taisyklingas vaikščiojimas - einant truputi sulenkti rankų pirštai - tai, tai turėjo nukreipti dėmesį į kelią bei aplinką. Laikydamas rankas tam tikroje padėtyje žmogus įgauna daugiau ištvermės ir budrumo.
- Skrendančios ar karkiančios varnos niekuomet nereiškia pritarimo. Tai reiškia ženklą.
- Pasaulis aplink mus yra pilnas paslapčių. Žmonės nė kiek negeresni už kitas pasaulio būtybes.
- Mirtis - tai medžiotojas, nuolat sėlinantis mums iš kairės.
- Kaip aš galiu žinoti, kas esu, kai esu visa tai.
Žmogiška forma - jėga, kažkas lipnaus, jėga kurianti mus tokiais kokie esame.
Žmogiškas šablonas - žmogaus pradžios šaltinis, grupuoja gyvenimo jėgą kartu į formą.
Viskas turi savo įpatinga šabloną: augalai žmonės gyvūnai.
Šablonas, tai kas yra bendra elementų gruei.
Nepriekaistingumas - tinkamas energijos naudojimas.
Savęs svarba/susireikšminimas - mano vidinis pasaulis yra labiau svarbus.