Autentiškumas ir žmonių patenkinimo kaina pagal Marshallą Rosenbergą

 1. Norėjimo patikti žmonėms kaina

Kai veikiame tam, kad „patiktume kitiems“, o ne iš tikro noro, susiduriame su šiais padariniais:

• Vidinė įtampa ir atsiribojimas nuo savęs
  Mes prarandame ryšį su savo tikraisiais jausmais ir poreikiais, nes visą dėmesį skiriame kitų lūkesčiams.

• Augantis susierzinimas
  Slopindami savo poreikius ir jausmus, ilgainiui pradedame jausti nuoskaudą, kad mūsų pačių tikrumas ignoruojamas.

• Nepatvarūs santykiai
  Santykiai, paremti „vaidinimu“, o ne tiesa, yra nestabilūs ir laikui bėgant griūva.

• Nuovargis
  Nuolatinis elgesio koregavimas, kad atitiktume kitų lūkesčius, išsekina tiek emociškai, tiek fiziškai.

---

2. „Moka visi“

Žmonių patenkinimas kenkia ne tik tam, kuris bando įtikti, bet ir kitai pusei.

• Mes „sumokame už tai“ – tai sekina mus emociškai ir dvasiškai.
• „Visi kiti sumoka už tai“ – kiti nukenčia nuo mūsų apmaudo, skundų ar neigiamos energijos.

• Tas, kuris bando įtikti, praranda:

  • Autentiškumą
  • Vidinę ramybę ir patiria stresą
  • Galimybę patenkinti savo tikruosius poreikius
  • Emocinę energiją

• Kita pusė taip pat patiria nuostolių:

  • Nesugeba pažinti tikro žmogaus
  • Sukuria santykius, kurie remiasi netikromis prielaidomis
  • Praranda galimybę patirti tikrą, nuoširdų ryšį
  • Jaučia nenuoširdumą, nors dažnai negali tiksliai įvardyti, kas ne taip

---

3. Natūralaus davimo galia

Rosenbergas priešina žmonių patenkinimą su tuo, ką jis vadina „natūraliu davimu“. Ši praktika pagrįsta:

• Veiksmų atlikimu iš nuoširdaus noro, o ne iš pareigos ar manipuliacijos.
• Davimu, kuris kyla iš autentiško ryšio su kitu žmogumi.
• Abipuse nauda – kai abu asmenys jaučiasi laimėję ir vertinami.
• Laisvės nuo įsipareigojimo ar spaudimo jausmo.

---

4. Alternatyvus požiūris

Vietoj žmonių patenkinimo Rosenbergas siūlo:

• Būti nuoširdžiais dėl savo jausmų ir poreikių
  Tai leidžia mums būti savimi ir skatinti kitus daryti tą patį.

• Pateikti aiškius prašymus be manipuliacijos
  Tai reiškia nesitikėti, kad kiti automatiškai supras mūsų norus, ir leisti jiems patiems rinktis.

• Suteikti kitiems laisvę atsakyti sąžiningai
  Nuoširdumas leidžia kurti santykius, kuriais abi pusės jaučiasi saugiai.

• Kurtis santykius, kurie grindžiami supratimu, o ne atlikimu
  Tikri santykiai remiasi atviru dialogu, o ne spėjimais ar vaidmenimis.

---

5. Kodėl tai svarbu?

Kai veikiame tik tam, kad patiktume kitiems:

• Sukuriame nepastovius ir dirbtinius santykių modelius.
• Mokome kitus vertinti išorinius pasirodymus labiau nei tikrumą.
• Prisidedame prie nenuoširdumo kultūros, kurioje autentiškumas tampa retenybe.
• Prarandame galimybę patirti tikrą ryšį.

---

Esminė žinia

Bandymas valdyti kitų jausmus apie mus per žmonių patenkinimą yra situacija, kurioje pralaimi visi. Ji kenkia ir mums, ir tiems, su kuriais bendraujame. Tikras ryšys atsiranda per autentiškumą ir natūralų davimą – tai kuria sąlygas abipusiam pasitikėjimui, pagarbai ir supratimui.

Pasirinkdami būti tikri, o ne patenkinti lūkesčius, atrandame tikrąją santykių prasmę.

Pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės yra „sukurti“ natūraliam davimui – veiksmams, kylantiems iš nuoširdaus noro prisidėti prie kitų gerovės. Kai veikiame ne iš pasirinkimo, o iš pareigos:

• Tai sukelia kančią visiems, kurie yra įtraukti.
• Tai sugadina tai, kas galėtų būti džiaugsmingi mainai.
• Tai kenkia santykiams.
• Tai prieštarauja mūsų natūraliam polinkiui duoti laisvai.

 

Theravada ir Mahayana budizmas

 Theravada ir Mahayana budizmas yra dvi pagrindinės budizmo šakos, turinčios savitas savybes, tikslus ir praktiką. Štai pagrindiniai skirtumai ir panašumai tarp šių dviejų tradicijų.

1. Rašytinės medžiagos

• Theravada:
  • Pagrindinė literatūra yra Pali kanonas (Tipitaka), kuris apima Vinaya Pitaka (disciplinos taisyklės), Sutta Pitaka (Buddhos diskursai) ir Abhidhamma Pitaka (filosofinės analizės).
  • Theravada remiasi tik Pali kalba, laikydama ją autoritetinga.
• Mahayana:
  • Naudoja įvairius tekstus, įskaitant Mahayana sutras, tokias kaip Lotus Sutra, Heart Sutra ir Diamond Sutra.
  • Mahayana tradicija priima naujus raštus ir vertina juos kaip lygiai svarbius, o daugelis jų buvo sukurti po Pali kanono.

2. Tikslai ir filosofija

• Theravada:
  • Pagrindinis tikslas yra tapti Arahantu, asmeniu, kuris pasiekė išsilaisvinimą iš samsaros (kančių rato).
  • Didesnis dėmesys skiriamas individualiam išsilaisvinimui ir asmeniniam tobulėjimui.
• Mahayana:
  • Pabrėžia Bodhisattvos idealą, kurio tikslas yra ne tik asmeninis išsilaisvinimas, bet ir visų būtybių išlaisvinimas iš kančių.
  • Akcentuojama užuojauta (karuna) ir tuštuma (śūnyatā) kaip esminiai principai.

3. Praktikos

• Theravada:
  • Praktikuojama griežta monastinė disciplina, o vienuoliai atlieka meditacijas ir moko pasauliečius.
  • Nėra praktikuojama mantra recitacija ar maldos dievams.
• Mahayana:
  • Daugiau dėmesio skiriama ritualams, mantra recitacijoms ir dievybių adoracijai.
  • Praktikos gali būti labiau įtrauktos į kasdienį gyvenimą, o pasauliečiai aktyviai dalyvauja dvasiniame gyvenime.

4. Kultūrinis kontekstas

• Theravada:
  • Pagrinde paplitusi Pietryčių Azijoje: Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Laose ir Kambodžoje.
• Mahayana:
  • Daugiausia praktikuojama Šiaurės Azijoje: Tibete, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje ir Mongolijoje.
  • Mahayana dažnai integruoja vietines kultūras ir tradicijas į savo praktiką.

Panašumai

1. Pagrindiniai mokymai: Abi tradicijos remiasi keturiomis kilmės tiesomis ir Aštuonių dalių keliu, nors interpretacijos gali skirtis.
2. Etinė elgsena: Abi tradicijos pabrėžia etinį elgesį kaip būtinybę dvasiniam vystymuisi.
3. Meditacijos praktika: Tiek Theravada, tiek Mahayana vertina meditaciją kaip priemonę ugdyti sąmoningumą ir įžvalgą.

Šie skirtumai ir panašumai atspindi plačią budizmo tradiciją, kuri per šimtmečius vystėsi įvairiais keliais, prisitaikydama prie skirtingų kultūrinių kontekstų ir žmonių poreikių.