Vipassanos įžvalgos

2020-08-18

Kūno konrolė, suvaldytas skausmas.

2021-09-01  

Atsakomybė. Susipažinau su Linu.

2024-06-05 Savęs priimimas.

Pakitusi sąmonės būsena. 

2024 sausio 4d,
Žmogaus energija išsiplečia lauke, arba susitraukia, jei yra išsigandęs ar įsitempęs.

Žmogus generuoja savo energiją, arba telkiasi į kito žmogaus energiją.

Armando mintys

Energija

• Energija generuojasi:
  • Dangus
  • Dieviškumas
  • Gamta

Gyvenimo vertė ir prasmė

• Gyvenimo vertė yra prasmė. Reikia laikytis prasmės ir jos neatiduoti.
• Jei labai spaudžia – atsitraukite. Nekopijuokite kitų, nes galite per daug nutolti nuo savęs.
• Prasmė: išlaikyti dvasingumą net žemiškoje aplinkoje.
• Sąmonės patarimas: nepraraskite savęs dirbdami kitiems.
• Jei silpnybių neapdirbame, jos linkusios „išlįsti“. Geriau jas paversti savo stiprybe arba naudinga patirtimi.

Dvasingumas

• Dvasingumas – ydų išlyginimas.
• Padėti sau ir rodyti pavyzdį kitiems, tačiau nepamiršti savęs.
• Prašyti stiprybės iš kūrėjo.
• Jausmų kontraktai: juos reikia „išpirkti“ priešingais jausmais.
• Kaip gali būti naudingas žmonėms – tai nuolatinis savęs klausimas.

Savęs pažinimas

• Impulsyvumas – egoizmo ir praeities istorijų balsas.
• Jei nesugebi susitvarkyti su kalba, pirmiausia tvarkyk galvą.
• Žmonės, kurie nori gelbėti kitus, dažnai patys skęsta.
• Ko nori iš gyvenimo? Dirbkite link to.

Santykiai

• Skausmas grynina arba luošina žmones.
• Nutraukti santykiai parodo apie mūsų pačių ydas.
• Vyrai transliuoja šaltinį, kurį moteris gali paversti rojumi arba pragaru.
• Darbas su savimi:
  • Pastatyk „šiltnamį“, kur atskristų drugeliai. Jei vaikysiesi drugelių, nebus nei jų, nei šiltnamio.
  • Tikėk gerumu, bet nesitikėk jo iš kitų.
  • Investuok lūkesčius į save, o ne į kitus žmones.

Darbas ir investavimas

• Laikas – vertingiausia valiuta.
• Išmanyk tai, ką darai.
• Dirbk taip stipriai, kad neliktų laiko bereikalingoms mintims.
• Pinigai:
  • Pinigų rezervas – būtinas.
  • Energija paversta skaičiais.
  • Dėmesys kaip investicija: apsvarstyk, ar jis vertas tavo laiko.

Šaltinis ir įkvėpimas

• Nuolankumas ir atvirumas padeda atrasti šaltinį.
• Išsiaiškink, kur susikerta tavo aistra ir užsidegimas.
• Suvok, kas traukia ir kur slypi tavo energija.

Tikslai ir planavimas

• Ko nori iš gyvenimo? Dirbkite link to.
• Parašykite tikslų planą raštu – tai pirmas žingsnis į jų įgyvendinimą.

Diena

• Geras rytas prasideda nuo gero vakaro.

Stiprybė

• Prašyk stiprybės kūrėjo.
• Kartais reikia pasiraitoti rankoves ir eiti tiesiai į sunkumus.
• Stiprus tas kuris atsistoja kai nukrenta.

Stiprybė

• Lyginasi sąmonė, ko trūko diena.

Žinios

Viską ką sandeliuojat, atema gyvumą, neleidžia būti momente.

Kaip koncentruotis į dvasia, ne į daiktus?

Stebėkit daiktus, naudoti juos, neimti jų.

NVC Leaning - Pratice Material

Exercise 1. Asking for Observation

A:

Write one thing that person does (observation), that you don't like. 
Without evaluation, or judging. Can you see behavior separate from judgement.

Exercise 2 FEELING:

Difficult situation  A.

When you do this I feel X

 

Exercise 3 UNMET NEEDS:

Imagine again that you are talking to person and express you feelings as you do, this way.

When you do what I describe,
I feel as I expressed,
because I'm needing or I need.

Notes: leave the word - "you" word out. Because it will mix need and preference. Just need without reference to another person.

All human being have same needs, what differs immensely is strategies, that we been educated in for meeting the needs.

Exercise 3 WHAT WE WANT:

I would like you to ...

 

Clear action language. What specific action we want.

Note: Saying what we don't want, doesn't make clear what we do want.

Please do not do if fear of punishment, fear, guilt, shame. So we need to make sure it is request, not demand.

Prompt learning:

Learning Nonviolent Communication: Scenarios, Analysis, and Tips for Mastery:

 

I'd like you to act as a non-violent communication (NVC) teacher. Please present me with various scenarios related to non-violent communication. For each scenario, I'll identify the feelings and underlying needs involved. Review my responses and let me know if they're accurate. If they are, explain why they are correct; if not, correct me and provide guidance on how to identify the feelings and needs more effectively. Additionally, offer insights and tips to help me improve my NVC skills." Provide one scenario at the time, and wait for answer, just provide scenario, no questions. At the end complete sentence incorporating feelings and needs.

Autentiškumas ir žmonių patenkinimo kaina pagal Marshallą Rosenbergą

 1. Norėjimo patikti žmonėms kaina

Kai veikiame tam, kad „patiktume kitiems“, o ne iš tikro noro, susiduriame su šiais padariniais:

• Vidinė įtampa ir atsiribojimas nuo savęs
  Mes prarandame ryšį su savo tikraisiais jausmais ir poreikiais, nes visą dėmesį skiriame kitų lūkesčiams.

• Augantis susierzinimas
  Slopindami savo poreikius ir jausmus, ilgainiui pradedame jausti nuoskaudą, kad mūsų pačių tikrumas ignoruojamas.

• Nepatvarūs santykiai
  Santykiai, paremti „vaidinimu“, o ne tiesa, yra nestabilūs ir laikui bėgant griūva.

• Nuovargis
  Nuolatinis elgesio koregavimas, kad atitiktume kitų lūkesčius, išsekina tiek emociškai, tiek fiziškai.

---

2. „Moka visi“

Žmonių patenkinimas kenkia ne tik tam, kuris bando įtikti, bet ir kitai pusei.

• Mes „sumokame už tai“ – tai sekina mus emociškai ir dvasiškai.
• „Visi kiti sumoka už tai“ – kiti nukenčia nuo mūsų apmaudo, skundų ar neigiamos energijos.

• Tas, kuris bando įtikti, praranda:

  • Autentiškumą
  • Vidinę ramybę ir patiria stresą
  • Galimybę patenkinti savo tikruosius poreikius
  • Emocinę energiją

• Kita pusė taip pat patiria nuostolių:

  • Nesugeba pažinti tikro žmogaus
  • Sukuria santykius, kurie remiasi netikromis prielaidomis
  • Praranda galimybę patirti tikrą, nuoširdų ryšį
  • Jaučia nenuoširdumą, nors dažnai negali tiksliai įvardyti, kas ne taip

---

3. Natūralaus davimo galia

Rosenbergas priešina žmonių patenkinimą su tuo, ką jis vadina „natūraliu davimu“. Ši praktika pagrįsta:

• Veiksmų atlikimu iš nuoširdaus noro, o ne iš pareigos ar manipuliacijos.
• Davimu, kuris kyla iš autentiško ryšio su kitu žmogumi.
• Abipuse nauda – kai abu asmenys jaučiasi laimėję ir vertinami.
• Laisvės nuo įsipareigojimo ar spaudimo jausmo.

---

4. Alternatyvus požiūris

Vietoj žmonių patenkinimo Rosenbergas siūlo:

• Būti nuoširdžiais dėl savo jausmų ir poreikių
  Tai leidžia mums būti savimi ir skatinti kitus daryti tą patį.

• Pateikti aiškius prašymus be manipuliacijos
  Tai reiškia nesitikėti, kad kiti automatiškai supras mūsų norus, ir leisti jiems patiems rinktis.

• Suteikti kitiems laisvę atsakyti sąžiningai
  Nuoširdumas leidžia kurti santykius, kuriais abi pusės jaučiasi saugiai.

• Kurtis santykius, kurie grindžiami supratimu, o ne atlikimu
  Tikri santykiai remiasi atviru dialogu, o ne spėjimais ar vaidmenimis.

---

5. Kodėl tai svarbu?

Kai veikiame tik tam, kad patiktume kitiems:

• Sukuriame nepastovius ir dirbtinius santykių modelius.
• Mokome kitus vertinti išorinius pasirodymus labiau nei tikrumą.
• Prisidedame prie nenuoširdumo kultūros, kurioje autentiškumas tampa retenybe.
• Prarandame galimybę patirti tikrą ryšį.

---

Esminė žinia

Bandymas valdyti kitų jausmus apie mus per žmonių patenkinimą yra situacija, kurioje pralaimi visi. Ji kenkia ir mums, ir tiems, su kuriais bendraujame. Tikras ryšys atsiranda per autentiškumą ir natūralų davimą – tai kuria sąlygas abipusiam pasitikėjimui, pagarbai ir supratimui.

Pasirinkdami būti tikri, o ne patenkinti lūkesčius, atrandame tikrąją santykių prasmę.

Pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės yra „sukurti“ natūraliam davimui – veiksmams, kylantiems iš nuoširdaus noro prisidėti prie kitų gerovės. Kai veikiame ne iš pasirinkimo, o iš pareigos:

• Tai sukelia kančią visiems, kurie yra įtraukti.
• Tai sugadina tai, kas galėtų būti džiaugsmingi mainai.
• Tai kenkia santykiams.
• Tai prieštarauja mūsų natūraliam polinkiui duoti laisvai.

 

Theravada ir Mahayana budizmas

 Theravada ir Mahayana budizmas yra dvi pagrindinės budizmo šakos, turinčios savitas savybes, tikslus ir praktiką. Štai pagrindiniai skirtumai ir panašumai tarp šių dviejų tradicijų.

1. Rašytinės medžiagos

• Theravada:
  • Pagrindinė literatūra yra Pali kanonas (Tipitaka), kuris apima Vinaya Pitaka (disciplinos taisyklės), Sutta Pitaka (Buddhos diskursai) ir Abhidhamma Pitaka (filosofinės analizės).
  • Theravada remiasi tik Pali kalba, laikydama ją autoritetinga.
• Mahayana:
  • Naudoja įvairius tekstus, įskaitant Mahayana sutras, tokias kaip Lotus Sutra, Heart Sutra ir Diamond Sutra.
  • Mahayana tradicija priima naujus raštus ir vertina juos kaip lygiai svarbius, o daugelis jų buvo sukurti po Pali kanono.

2. Tikslai ir filosofija

• Theravada:
  • Pagrindinis tikslas yra tapti Arahantu, asmeniu, kuris pasiekė išsilaisvinimą iš samsaros (kančių rato).
  • Didesnis dėmesys skiriamas individualiam išsilaisvinimui ir asmeniniam tobulėjimui.
• Mahayana:
  • Pabrėžia Bodhisattvos idealą, kurio tikslas yra ne tik asmeninis išsilaisvinimas, bet ir visų būtybių išlaisvinimas iš kančių.
  • Akcentuojama užuojauta (karuna) ir tuštuma (śūnyatā) kaip esminiai principai.

3. Praktikos

• Theravada:
  • Praktikuojama griežta monastinė disciplina, o vienuoliai atlieka meditacijas ir moko pasauliečius.
  • Nėra praktikuojama mantra recitacija ar maldos dievams.
• Mahayana:
  • Daugiau dėmesio skiriama ritualams, mantra recitacijoms ir dievybių adoracijai.
  • Praktikos gali būti labiau įtrauktos į kasdienį gyvenimą, o pasauliečiai aktyviai dalyvauja dvasiniame gyvenime.

4. Kultūrinis kontekstas

• Theravada:
  • Pagrinde paplitusi Pietryčių Azijoje: Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Laose ir Kambodžoje.
• Mahayana:
  • Daugiausia praktikuojama Šiaurės Azijoje: Tibete, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje ir Mongolijoje.
  • Mahayana dažnai integruoja vietines kultūras ir tradicijas į savo praktiką.

Panašumai

1. Pagrindiniai mokymai: Abi tradicijos remiasi keturiomis kilmės tiesomis ir Aštuonių dalių keliu, nors interpretacijos gali skirtis.
2. Etinė elgsena: Abi tradicijos pabrėžia etinį elgesį kaip būtinybę dvasiniam vystymuisi.
3. Meditacijos praktika: Tiek Theravada, tiek Mahayana vertina meditaciją kaip priemonę ugdyti sąmoningumą ir įžvalgą.

Šie skirtumai ir panašumai atspindi plačią budizmo tradiciją, kuri per šimtmečius vystėsi įvairiais keliais, prisitaikydama prie skirtingų kultūrinių kontekstų ir žmonių poreikių.

Malda

Kristaus misijos etapai

Inkarnacija

Kryžius

Prisikėlimas – 3 dienos; 40 dienų matė mokinius

Žengimas į dangų - po 15 dienų

Norint melstis, reikia tikėti tiesa, o tiesa yra Jėzus.

"Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas."

Iš esmės, krikščionims malda nėra tik tikėjimas kažkuo tiesa, bet labiau tikėjimas kuo nors, kas yra tiesa – Jėzumi. Per šį ryšį malda tampa transformuojančia ir stabilizuojančia patirtimi, įsišaknijusia jo meilės, buvimo ir tikslo tiesoje.

Malda

Norint melstis, reikia tikėti tiesa, o tiesa yra Jėzus.

..

Dėkojant

Bažnyčia 

Yra tikinčiųjų kūnai

Nuodėmės:

Godumas

Nepagarba

Žmonės

Adomas - Originali nuodemė

Nojus - Dydysis tvanas, apvalymas

Jėzus - Mirė už mūsų nuodemes, apvalymas be tvano

Ilgamžiskumas

Ryšyje su Dievu gyveno ilgiau

Pirmieji žmonės, su kuriais Jėzus susitiko:

Pirmieji trys žmonės (ar grupės žmonių), su kuriais Jėzus susitiko po savo prisikėlimo, pagal Evangelijų pasakojimus, buvo:

1. Marija Magdalietė: Jono 20:11-18 ir Mato 16:9 rašoma, kad Marija Magdalietė buvo pirmasis žmogus, pamatęs prisikėlusį Jėzų. Ji anksti ryte nuėjo prie kapo ir, radusi jį tuščią, susitiko su Jėzumi, nors iš pradžių jo neatpažino.

2. Kitos moterys prie kapo: Mato 28:1-10 rašoma, kad po Marijos Magdalietės grupė moterų, įskaitant Mariją (Jokūbo motiną) ir Salomę, atėjo prie kapo ir taip pat susitiko su Jėzumi. Jis jas pasveikino, ir jos jį pagerbė, kol jis nusiuntė jas pranešti mokiniams.

3. Du mokiniai Emauso kelyje: Luko 24:13-35 rašoma, kad Jėzus pasirodė dviem mokiniams (vienas iš jų buvo Kleopas), einantiems Emauso keliu. Iš pradžių jie jo neatpažino, bet kai jis paaiškino jiems Raštus ir dalijosi duona, jie suprato, kad tai buvo Jėzus.

Šios susitikimų akimirkos atskleidžia, kaip Jėzus pirmiausia pasirodė moterims, o vėliau artimiems sekėjams, parodydamas tiek asmeninį ryšį su savo sekėjais, tiek savo prisikėlimo pažado išpildymą.

---

Sutikau Gregorą iš Graikijos, jis papasakojo apie krikščionybę, susitikome ant The Prophet Elias Chapel in Glyfada

Nuolankūs prisirišimai: Šlapimų asmenybės tipas ir priklausomybės spąstai

Šiame tekste Don Chuanas vartoja terminą „Šlapimai“ (arba „Pisi“), kad apibūdintų tam tikrą žmonių kategoriją, pasižyminčią ypatingu nuolankumu ir priklausomybe nuo kitų. Panagrinėkime pagrindinius šio asmenybės tipo bruožus:

1. Nuolankumas ir perdėtas rūpestis:

• Žmonės šioje kategorijoje yra pernelyg paslaugūs, visada stengiasi padėti ar rūpintis kitais. Jų elgesys kyla iš noro patikti ir būti mėgstamiems. Jie demonstruoja atjautą ir gerumą, iki to lygio, kad tai tampa per daug, dažnai pernelyg globojantys ar „stabdantys“ kitus, norėdami būti naudingi.
• Toks elgesys dažnai būna perdėtas ir lipnus – jie „prisikabina“ prie žmonių, kuriems padeda, ne iš piktos valios, o todėl, kad jų savivertė priklauso nuo to, kiek jie yra reikalingi kitiems. Jie bijo būti nereikalingi ar palikti, todėl stengiasi išlikti nepakeičiami.

2. Iniciatyvos ir nepriklausomybės trūkumas:

• Nepaisant savo noro padėti kitiems, šlapimai negali veikti savarankiškai. Jie negali priimti iniciatyvos ar sprendimų patys. Vietoj to, jie laukia, kol kitas asmuo nurodys, ką daryti. Nesant kieno nors nurodymams, jie jaučiasi pasimetę ir nesaugūs.
• Jų tapatybė ir gyvenimo tikslas yra susieti su išorės nurodymais – jie turi būti vedami ir nukreipiami, kad jaustųsi darantys kažką prasmingo. Be šių santykių ar autoriteto figūrų, jie praranda savo prasmę.

3. Paslėpti nesaugumai:

• Nepaisant jų rūpestingos ir atjautos pilnos išorės, šlapimai yra labai nesaugūs viduje. Jie bijosi atstūmimo ir ieško pritarimo per savo pagalbos aktus. Jų nuolankumas nėra tik natūralus gerumas, o priemonė užtikrinti santykius ir gauti patvirtinimą.
• Nuolat rūpindamiesi kitais, jie bando paslėpti savo vidinį pažeidžiamumą – jie mano, kad jei visada bus naudingi, niekada nebus palikti. Tačiau tai daro juos emociškai trapius, nes jų savivertė priklauso nuo kitų žmonių reakcijų.

4. Lūkesčiai apie kitus ir nusivylimas:

• Šios kategorijos žmonės linkę manyti, kad kiti yra tokia pat geraširdžiai ir rūpestingi, kaip ir jie. Jie tikisi, kad jų savęs aukojimas ir paslaugumas bus atlygintas. Deja, kai kiti neatitinka jų lūkesčių arba nevertina jų pastangų, jie lengvai įsižeidžia ir nusivilia.
• Tai sukelia dažnus išdavystės, liūdesio ir ašarų jausmus. Jiems sunku suprasti, kad ne visi atsakys į jų gerumą taip pat arba nepripažins jų pastangų. Jų emocinė būklė stipriai priklauso nuo kitų reakcijų, o tai daro juos pažeidžiamus dažnam nusivylimui.

5. Emocinė trapumas:

• Kadangi jie priklauso nuo kitų žmonių patvirtinimo ir pripažinimo, šlapimai dažnai būna verkšlenantys ir emociškai jautrūs. Jų nusivylimas ir liūdesys kyla iš nerealių lūkesčių, kad jų gerumas visada bus vertinamas, o kai taip nenutinka, jie jaučiasi nemylimi arba atstumti.
• Jų emocijos yra giliai susietos su išoriniu pripažinimu, o tai daro juos linkusius į emocinius sukrėtimus, kai jų lūkesčiai nesipildo.

Pagrindinė problema:

• Pagrindinė šlapimų problema yra ta, kad jų nesavanaudiškumas iš tiesų slepia gilesnį nesaugumą ir baimę būti vienišais ar atstumtais. Jų nuolatinis rūpinimasis kitais nėra tiesiog dosnumo išraiška, o strategija užsitikrinti vietą pasaulyje.
• Ši priklausomybė sukuria ciklą, kuriame jie pilnai atiduoda save kitiems, tačiau galiausiai lieka nusivylę ir įskaudinti, kai nesulaukia tokio pat rūpesčio mainais.

---

Kaip tai susiję su kopriklausomybe:

Šlapimų asmenybės tipas labai atspindi koprikrausomybės elgesį. Kopriklausomuose santykiuose vienas žmogus tampa pernelyg sutelktas į kitų poreikius, nepaisydamas savo paties poreikių. Tai dažnai kyla iš baimės būti atstumtu arba noro būti reikalingu, kaip ir šlapimų kategorijoje. Jie randa savo vertę rūpindamiesi kitais, tačiau tai daro juos pažeidžiamus, kai tie pastangos nėra atlygintos.

Šlapimai, kaip ir kopriklausomi, jaučiasi prarasti be žmogaus, kuris juos nukreiptų ar vestų. Jie pasikliauja išoriniais santykiais, kad suteiktų jiems tapatybę ir prasmę, ir kai tie santykiai nesuteikia trokštamo pripažinimo, jie jaučiasi sugniuždyti.

Iš esmės, Šlapimai yra žmonės, kurie paskęsta rūpindamiesi kitais, ne iš gryno altruizmo, bet iš baimės, kad bus atstumti ir nepriimti.