Karpmano trikampis

Persekiotojas – Pyktis ir kontrolė 

Persekiotojas dažnai jaučia vidinį skausmą, kurį projektuoja į išorę. Jis elgiasi taip, tarsi išorinis pasaulis būtų kaltas dėl jo patiriamo skausmo. Šis elgesys atskleidžia gilesnę problemą:

• Atsakomybės neprisiėmimas: Persekiotojas dažnai neprisiima atsakomybės už savo jausmus. Jis jaučiasi išorės auka, nors iš tiesų jo pyktis kyla iš vidaus.
• Pykčio nukreipimas: Persekiotojo pykčio energija nukreipiama į išorę, dažnai į Auką. Tai gali būti įprotis, suformuotas kultūrinės įtakos ar šeimos dinamikos.
• Kontrolės iliuzija: Kritikuodamas ir puldamas kitus, Persekiotojas bando sukurti kontrolės iliuzija, taip bandydamas suvaldyti savo vidinį chaosą.

Neapibrėžtumas ir nerimas: Pyktis dažnai yra apsauginė reakcija į gilesnį nerimą ar baimę. Persekiotojas gali jaustis nesaugiai ar išsigandęs, bet vietoj to, kad atpažintų savo pažeidžiamumą, jis projektuoja šį diskomfortą į kitus, bandydamas juos valdyti.

Auka – Bejėgiškumo jausmas ir savivertė

Auka Karpmano trikampyje pasižymi keliais svarbiais bruožais:

• Atsakomybės vengimas: Kaip minima tekste, "Auka nenori pati spręsti savo problemų, ji tiesiog nori perkelti atsakomybę ant kito žmogaus pečių."
• Emocinė įvairovė: Auka patiria įvairias emocijas - "apmaudą, tai baimę, tai gėdą." Šios emocijos dažnai naudojamos manipuliuoti kitais.
• Bejėgiškumo iliuzija: Auka jaučiasi bejėgė pakeisti savo situaciją, nors iš tiesų turi galią tai padaryti.

Apsimetimo iliuzija: Auka gali kartais nesąmoningai žaisti bejėgišką rolę, kad išvengtų atsakomybės arba sulauktų kitų dėmesio ir gailesčio. Tai gali tapti būdu kontroliuoti situacijas pasyviu būdu, neturint tiesioginio sprendimų priėmimo galios.

 Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Aukos elgesys gali būti išmoktas ir sustiprinta aplinkos, kuri nuolat ją "gelbsti".

Gelbėtojas – Pseudo pagalba ir asmeninė priklausomybė

Gelbėtojo vaidmuo Karpmano trikampyje yra sudėtingas ir dažnai klaidinantis:

• Vertės jausmas: Gelbėtojas "pasijunta reikšmingu žmogumi. Juk jis yra kažkam reikalingas." Šis jausmas gali tapti priklausomybe.
• Neefektyvi pagalba: Kaip minima tekste, "jūs negalite pakeisti kito žmogaus, ypač jei jis to nenori." Gelbėtojas dažnai teikia pagalbą, kuri iš tiesų nepagerina situacijos ilgalaikėje perspektyvoje.
• Emocinis įsitraukimas: "Jis gailisi Aukos ir pyksta ant Persekiotojo." Šis emocinis įsitraukimas gali trukdyti objektyviai vertinti situaciją.
• Misijos jausmas: Gelbėtojas "jaučiasi visa galva pranašesnis už kitus ir nuolat galvoja apie misiją, kurią turi atlikti šiame gyvenime." Tai gali vesti prie perdėto įsitraukimo ir išsekimo.

Kodėl kitiems nereikia pagalbos: Tai, kad žmogus nori padėti kitiems, dar nereiškia, kad jo pagalba bus priimta ar veiksminga. Gelbėtojas turi suvokti, kad kiti žmonės taip pat turi savo kelionę ir kad per daug aktyvus įsitraukimas gali slopinti kitų asmeninę raidą.

Svarbu paminėti, kad Gelbėtojo elgesys, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo pozityvus, gali iš tiesų palaikyti nesveiką dinamiką trikampyje.

Išėjimas iš šių vaidmenų reikalauja sąmoningumo, atsakomybės prisiėmimo ir noro keistis. Kiekvienas dalyvis turi atpažinti savo vaidmenį ir aktyviai dirbti, kad pakeistų savo elgesio modelius.